Kaip sukurti ritualą?
Kad ir kokia būtų išorinė forma ar kultūrinė tradicija, bet kurio ritualo tikslas yra padidinti individo potencialą. Turime turėti omenyje šį principą, kai kuriame ar kurdami naują ritualą.
Siekiama ne palengvinti gamtos palenkimą mūsų valiai ar išorinio pasaulio pavertimą nauja forma. N arba yra pagrindinis mūsų tikslas būti maksimaliai patraukliam subjektui ar dievybei, į kurią kreipiamės. Jei grotume ritualo įrašą ant tuščio kambario altoriaus, net jei jis būtų įspūdingai įmantrus, stulbinančiai gražus ir skrupulingai pareigingas savo detalėmis, nebūtų jokio magiško ar dvasinio efekto.
Gamtos proto pusė
Ritualo tikslas yra jo dalyvių sąmonės pakėlimas, ir tik šiame sąmonės pakilime ritualas įgyja savo galią. Mūsų tikslas kurdami ritualą yra specializuotas dalyvaujančių asmenų sąmonės išaukštinimas.
Todėl taisyklės, reglamentuojančios ritualo planavimą, yra taisyklės, reglamentuojančios dėmesio sulaikymą. Ritualas veikia apeliuojant į instinktą ir pasąmonę, viena vertus, iššaukiant tam tikrą emocinę būseną, o kita vertus, nuosekliai išlaikant dėmesį ties fokusavimo tašku. Tai pakelia individo potenciją, pakelia sąmonę į aukštesnes būsenas.
Konkrečiai ir specializuotai pakėlus individo potenciją, galima susisiekti su atitinkamu specializuotu gamtos aspektu, su kuriuo galima nuveikti labai nuostabių dalykų.
Pavyzdžiui, jei mūsų tikslas yra panaudoti planetinę energiją, tokią kaip Marsas, mes siekiame pakelti sąmonę specializuota Marso kryptimi, kad galėtume užmegzti ryšį su šiuo dangaus energijos srautu. Sukūrę šį sąlyčio tašką, galėsime nukreipti šią energiją dirbti mūsų labui, kad įgyvendintume savo troškimus.
Ritualo tikslas – ne maldavimasis į Marsą, siekiant įtikti planetinei dievybei ir laimėti jos palankumą; taip pat ne tam, kad įgytume Kovos energijos kontrolę, kad galėtume ją panaudoti ir nukreipti. Ritualo funkcija yra dirbti suSavarankiškai, suderinti save su kovos energijos srautu, kuris yra visada ir visada. Išoriniame pasaulyje nėra nieko, ko mes siekiame pakeisti ar juo manipuliuoti; tai yrames patyskad lipdome ritualo priemonėmis.
Tai tiesa, nesvarbu, kokioje kultūroje, religijoje, tradicijoje ar ritualų mokykloje dirbama. Ritualinės formos nėra skirtos disciplinai lavinti sielą ar net būti priemone įtikti Dievui. Jie skirti tam, kad sąmonėje būtų sutelkta dvasinių jėgų šviesa. Ritualo tikslas yra panaudoti mažai suprantamus proto karalysčių gebėjimus ir taip pasiekti gamtos proto pusę.
Ritualų psichologija
Ritualų psichologijos supratimas tokiu būdu yra priešnuodis tuščiam prietarui ir šarlatanizmui, taip pat perdėtam cinizmui ar skepticizmui. Mes galime spręsti apie bet kokio ritualo teisėtumą ne pagal jo sudėtingą atributiką ar įspūdingus pasirodymus, bet pagal poveikį, kurį jis daro mūsų širdžiai ir protui.
Bet kokia ritualo forma ar simbolis yra dėmesio kanalas. Išorinis ir matomas ženklas, nesvarbu, ar tai taurė ar kryžius, lazda ar lazdelė, krištolinis rutulys ar plunksna, yra tik dėmesio sutelkimo taškas, leidžiantis garbintojui psichiškai susisiekti su dvasine jėga, kuri yra jo gyvybė. simbolis. Kitaip tariant, fizinis jėgos kanalas yra ne tik materiali sakramento substancija, bet ir ryškus, subjektyvus įvaizdis, kuriamas garbintojo vaizduotėje jį naudojant ritualiniu būdu.
Šis antgamtinės galios psichologinio aspekto paaiškinimas jokiu būdu nesumenkina jos dieviškojo aspekto. Mes neteigiame, kad dvasinė tikrovė neegzistuoja nepriklausomai nuo mūsų proto ar tikėjimo ja; mes tiesiog pripažįstame dvasinių jėgų būdą
veikti proto lygiu.
Dieviškosios galios žmogaus sąmonei yra neapsakomos ir nesuprantamos. Norint iš viso su jais dirbti, ši galia turi būti įkūnyta konkrečiomis formomis ar idėjomis. Sakramentai, ritualiniai įrankiai, simboliai ir net apranga įkūnija pirmaprades dvasines jėgas ir tiesas, kurios yra pernelyg abstrakčios, kad galėtume suvokti, bet su kuriomis galime tam tikru būdu emociškai ar eteriškai bendrauti. Vaizdinės simbolikos pagalba protas gali kontempliuoti tai, ko niekada negalėtų suformuluoti ar suvokti.
Per šią kontempliaciją mes susiejame su dvasine galia, kuri atlieka darbą mūsų vardu. Ši dvasinė galia, susieta per mintis, gali išsilieti į sielą ir atlikti savo dievišką darbą. Bet koks fizinis apeiginis veiksmas, kurio galime imtis, tėra šokantis jėgos, veikiančios eterinėse plotmėse, šešėlis.
Uždegkite Širdį maldaGerai įrodyta, kad medicininis gydymas iš tikrųjų veikia geriau, kai pacientas tiki gydytoju, o gydytojas tiki jo požiūriu. Tas pats principas galioja ir ritualui: tuščios, nejaučiamos maldos nieko nedaro, tačiau nuolankiausia auka iš tikros dvasios uždegtos širdies gali nuversti kalnus.
Tai nereiškia, kad galime paprasčiausiai susikurti savo ritualo taisykles, atsižvelgdami į tai, kaip jaučiamės. Natūralios atitikties dėsniai diktuoja tinkamas medžiagas, kurios turi būti naudojamos atliekant bet kokį ritualą, o šių dėsnių nepaisymas tik atima jėgą, kurią kitu atveju būtų galima panaudoti.
Kiekviena dievybė ar dangaus energija yra susijusi su spalvomis, augalais, smilkalais, garsais, simboliais ir kitomis eterinėmis savybėmis. Šie vibraciniai tonai ne tik malonūs pasitelkiamai archetipinei jėgai, bet iš tikrųjų yra jos apraiškos ar išraiškos.
Mūsų tikslas ritualo metu yra užtvindyti sąmonę vienos energijos apraiškomis, kad psichikos visuma būtų nukreipta į vieną tašką į šį archetipą. Visur, kur pažvelgsi, turėtų matytis tik simbolinės šio archetipo spalvos, įvaizdžio, aprangos ir tekstūros išraiškos. Su šia energija susijęs kvapas sklando pro nosį, o ritminga muzika suderina mūsų širdies plakimą su savo dvasia.
Įvairūs ritualo dirgikliai tarnauja tam, kad sąmonę nukreiptų į vieną tašką esant išaukštintą emocinę būseną, ir tokiu būdu mes pasiekiame eterinę matricą ir skatiname savo valią paveikti priežastinius kūrimo veiksnius.
